Kredito unijų tikslas yra suteikti nariams reikalingas finansines paslaugas palankesnėmis nei bankuose sąlygomis, vystyti ir remti verslus bendruomenėse, skatinti žmones taupyti, išmintingai skolintis ir padėti žmonėms susikurti gerbūvį.

Kadangi kredito unija ir bankai teikia panašias paslaugas, bet tarp jų galima įžvelgti skirtumus. Taigi, kuo kredito unija skiriasi nuo banko?

1. Kredito unija vadovaujasi kooperatiniais principais.
2. Demokratija. Tapdamas kredito unijos nariu, jūs tampate vienu iš kredito unijos sąvininkų ir turite vienodas galimybes, kaip ir kiti kredito unijos nariai, dalyvauti kredito unijos veikloje ir valdyme. “vienas narys – vienas balsas“ – pagrindinė kredito unijos idėja, todėl kredito unijos niekas negali nei pirkti, nei parduoti.
3. Požiūris į pelną. Bankai yra pelno siekiančios kredito įstaigos, kurios dirba tam, kad uždirbtų kuo didesnį pelną. Kredito unijos dirba savo narių labui ir uždirbtą pelną paskirsto siūlydamos aukštesnes indėlių ir patrauklias paskolų palūkanas. Jei kredito unija dirba pelningai, pelnas paskirstomas visiems jos nariams pagal apyvartą, o ne keliems pajininkams, pagal turimą pajų skaičių.
4. Savanoriškumas. Kredito unijų judėjimas buvo pradėtas dėka tūkstančių žmonių, kurie be atlygio dirbo kredito unijų labui ir tikėjo, kad kredito unijos yra reikalingos žmonėms ir gali pasiūlyti geresnes paslaugų sąlygas nei bankuose. Ir šiandien šimtai žmonių dirba visuomeniniais pagrindais kredito unijų valdybose, paskolų komitetuose ir stebėtojų tarybose.
5. Bendruomeniškumas. Kredito unijos narių sukaupti pinigai neišeina iš bendruomenės – paskolos teikiamos tik kredito unijų nariams – tai padeda vystyti kaimų, miestelių bendruomenių ekonomiką. Žmonės pradeda ir plečia verslus, sukuria naujas darbo vietas, prisideda prie bendro šalies ūkio augimo, sukurtas turtas lieka bendruomenėje ir neiškeliauja, kaip bankuose į kitas šalis.

Kuo kredito unija pranašesnė prieš banką?

• Paslaugos nariams yra teikiamos palankesnėmis sąlygomis:Kredito unija neima paprastai mokesčių už finansines paslaugas, arba jie būna mažesni (už pinigų pervedimą, išgryninimą ir pan.).Paslaugų kaina (indėliai, paskolos) yra palankesnės nariams.Paskolos išduodamos greičiau negu banke (užstatai forminami greičiau, dažnai naudojamas laidavimas).Kredito unijoje galima gauti ir nedidelę paskolą, bankai “nesismulkina“.
• Saugumas – kredito unija saugesnė už komercinį banką, nes kredito unijos paslaugomis gali naudotis (pasidėti indėlius, imti paslaugas) tik kredito unijos nariai.
• Demokratija – kredito unijos nariai yra ir kredito unijos klientai ir jos savininkai.
• Konfidencialumas – kredito unija saugo konfidencialią informaciją apie savo narius.
• Patikimumas – kredito unija yra patikimesnė už banką, nes kredito uniją valdo pačių unijos narių išrinkti bendruomenės lyderiai, atsižvelgiant į šių žmonių darbą, juos galima perrinkti arba ne.

Kiekvienas taupantis žmogus galvoja apie savo indėlių saugumą. Kas bus, jei bankas ar kredito unija, kurioje aš laikau savo pinigus, bankrutuos? Ar yra garantijų atgauti savo indėlius? Vyriausybei priėmus Indėlių draudimo įstatymą, dabar nuo praradimo indėliai apdraudžiami ne tik bankuose, bet ir kredito unijose. Tokiu būdu pasitikėjimas kredito unijomis smarkiai sustiprėjo. Jei unija bankrutuotų, indėliai iki 10 tūkst. Litų žmonėms bus grąžinami 100%. Nuo 10 tūkst. iki 45 tūkst. Lt indėliai grąžinami 90%. Bankrutavus kuriai nors iš kredito unijų, gyventojams indėliai bus grąžinami iš šio fondo.

Kalbant apie lizingo ir paskolos atvejus, daug kur galima pamatyti reklamuojamą lizingo paslaugą už 0%. Gal būt kredito unijų paslaugos taps nebereikalingos? Tai daugiau reklaminis triukas nei realybė. Todėl būtų galima analizuoti pavyzdį tarp lizingo per komercinį banką  ir paskolos, kurią suteikia kredito unija. 1.1. lentelė parodo lizingo atveju išmokamas sumas, o 1.2. lentelė parodo paskolos atveju išmokamas sumas. Šios lentelės padeda pasirinkti.

Tarkim perkate lizingo būdu daiktą už 4800 litų, 20% prekės vertės sumokate iš karto, taip pat sumokate 1% administracinį mokestį – 48 litai, metinis pabrangimas 7,6 %. Iš 1.1. lentelės matyti, kad kas mėnesį, nors jūsų skola už prekę mažėja, mokestis lizingui nemažėja. Padalinę palūkanas iš paskolos sumos jūs gausite 7,6% pabrangimą, taip jūs iš viso sumokate 352 litus.

Jei imate kredito unijoje paskolą už 7,6% ir ją grąžinat mažėjančiomis įmokomis (1.2. lentelė), jūs palūkanas mokate tik nuo pasiskolintos sumos. Mokėdami 7,6% metinių palūkanų sumokate nepalyginamai mažiau, t.y. vietoje 352 litų (304 litai palūkanos ir 48 litai pabrangimo mokestis) lizingo atveju ir mažiau nei 165 litai imant paskolą. Skirtumas 187 litai (net jei jūs pasiskolintumėte iš kredito unijos už 14% jūs sumokėtumėt tik 303,33 litus). Skirtumas, kaip matosi, akivaizdus. Dabar jūsų teisė rinktis.

Apibendrinant galima teigti, kad geriau imti paskolą iš kredito unijos, nes pinigai yra gaunami iš karto ir klientas gali tapti kokio tai daikto savininku ir paskolos dydis bei palūkanos kaskart mažėja, o lizingas priverčia mokėti didesnę sumą ir palūkanos visada vienodos, taip įmonės teikiančios lizingo paslaugas pasipelni. Taip pat paskolos formą galima pasiinkti pagal paskolos ir palūkanų normos grąžinimo laikotarpį.