Kredito rizika gali lemti didžiausius nuostolius, jeigu investicija negrįžta. Todėl kreditavimu bankuose užsiima įvairūs padaliniai – kredito departamentai, paskolų komitetai. Kiekvienas projektas yra nuodugniai išnagrinėjamas. Išnagrinėjus Lietuvos bankų praktiką valdant kredito riziką, nustatyta, kad šalies bankuose laikomasi daugumos kredito rizikos valdymo principų. Tačiau tam tikrus dalykus dar reikėtų tobulinti: kad pagerėtų kredito rizikos valdymas, bankai turėtų numatyti kredito rizikos valdymo strategiją, kuri yra veiksmingo kredito rizikos valdymo pagrindas ir tokį dokumentą turėtų patvirtinti banko stebėtojų taryba, be to bankuose turėtų būti aiškiai skiriamos kredito rizikos valdytojų funkcijos ir t.t..

Svarbu valdyti kredito riziką, kurios tikslas yra įvertinti galimų nuostolių atsiradimo galimybę, numatyti jų dydį, pateikti informaciją vadovybei, kad būtų pagerinta susidariusi padėtis subalansuoti riziką, anksti aptikti ir valdyti problemines paskolas, užtikrinti specialiųjų atidėjimų stabilumą, užtikrinti blogų paskolų administravimo efektyvumą.

Ypač efektyvaus kreditų rizikos valdymo svarbą pabrėžia prieštaringas vartotojų požiūris į mokėjimus. Mokėjimų vėlavimai daugelyje šalių aiškinami tuo, kad jų klientai irgi vėluoja sumokėti, todėl atsiskaitymas įmanomas tik jiems sumokėjus. Antra vertus, skubūs vartotojų atsiskaitymai automatiškai dar nereiškia, kad jų pačių įsipareigojimai tiekėjams bus sutvarkyti laiku. Lėšos, gautos pagerinus atsiskaitymus, pirmiausia skiriamos kompanijos vidaus poreikiams tenkinti ir retai perleidžiamos tiekėjams.

Paskolų portfelio diversifikavimas. Paskolų suteikimas dideliam skaičiui klientų kurie nėra priklausomi vienas nuo kito. Vykdomas kreditų ir VP pasiskirstymas pagal terminus (reguliuojama dalis trumpalaikėse, vidutinialaikėse, ilgalaikėse investicijose, o taip pat pagal kreditų paskirtį, pagal grąžinimo užtikrinimą, pagal nustatytą palūkanų normą (fiksuota ar kintama), pagal šakas. Diversifikacijos tikslu bankai skolininkams nustato plaukiojančius kreditavimo limitus ar kreditavimo „lubas“, virš kurių kreditai nėra teikiami nepriklausomai nuo palūkanų normos lygio.

Vykdoma potencialių skolininkų kompleksinė analizė ir jų skirstymas pagal patikimumo lygį. Analizuojama skolininko finansinė padėtis remiantis balansine apyskaita ir pelno (nuostolio) ataskaita. Kiekvienam skolininkui suteikia paskolos prioriteto reitingą .